Konferencija „Žiedinės ekonomikos ir tvaraus vystymosi ugdymo svarba mokyme“
2023 m. spalio 16 d. vyko tarptautinė projekto rezultatų viešinimo konferencija „ŽIEDINĖS EKONOMIKOS IR TVARAUS VYSTYMOSI UGDYMO SVARBA MOKYME“. Konferencija vyko BLC daugiafunkcinio verslo centre, dalyvavo profesinio ir vidurinio rengimo mokytojai iš įvairių Lietuvos bei užsienio mokymo įstaigų.
Projekto koordinatoriai ir konferencijos organizatoriai VšĮ „eMundus“ auditorijai pristatė projekto tikslą, uždavinius, kontekstą, parengtą septynių skyrių metodinės medžiagos knygą, kurioje pateikiama išsami apžvalga apie TREE projekto partnerių šalyse įgyvendinamus žiedinės ekonomikos (ŽE) ir tvarumo veiksmus, iššūkius ir galimybes Europos sąjungoje, švietimą tvariam vystymuisi (ŠTV) ir jo skatinimą, žaliuosius įgūdžius, projektinio ir mikro mokymosi metodus, kuriuos galima pritaikyti, mokant jaunuolius šių temų.
Buvo pristatyta atvirųjų mokymosi išteklių internetinė platforma, kurioje pateikiamos trumpos, mikro mokymosi metodu parengtos interaktyvios pamokos apie žiedinę ekonomiką ir tvarumą, plastiką, agro-produktus, medieną, praktinių veiklų aprašymai ir naudingi patarimai bei pasiūlymai projektiniam darbui, žinių vertinimo klausimynai.
„TREE“ projekto partneriai iš Bulgarijos, Estijos, Olandijos, Kėdainių profesinio rengimo ir neformaliojo švietimo organizacijų bei mokyklų aptarė projekto sukurtus rezultatus bei iššūkius juos įgyvendinant. Taip pat, kiekvienos mokslo įstaigos atstovas pristatė kelias vykdytas praktines aplinkai draugiškas veiklas, kurios buvo sėkmingos formuojant kasdienius tvarius įgūdžius, įtraukė mokinius bei mokytojus, kėlė diskusijas.
Konferencijoje dalyvavo kviestiniai svečiai – Lietuvos Žaliosios politikos instituto atstovė ir projektų vadovė Ieva Budraitė, kuri pristatė kaip veikia žiedinė ekonomika ir kokia jos įtaka mūsų kasdienybėje. Ji kaip vieną pagrindinių problemų išskyrė perteklinį vartojimą, kurios vartojimo simbolis yra Žemės perviršio diena. Data, kai žmonijos poreikiai pradeda viršyti natūralias planetos galimybes atkurti (ar sukurti) reikiamus metinius resursus, reikalingus tiems poreikiams patenkinti. Esant dabartiniam vartojimo tempui reikėtų 175 procentais didesnės planetos, kad būtų galima tvariai patenkinti žmonijos poreikius. Šią problemą pasaulio šalys stengiasi suvaldyti kurdamos įvairias perteklinio vartojimo prevencijos programas, perdirbimo technologijas ir metodus, kaip pavyzdžiui, plastikinių tarų surinkimas ir perdirbimas, kuris iš visų kitų Europos šalių, labiausiai veiksmingas Lietuvoje. Kaip vieną iš progresyviausių būdų valdyti perteklinio vartojimo problemą, I. Budraitė pristato žiedinę ekonomiką, kurios esmė ekonomikos augimą atsieti nuo išteklių naudojimo. Žiedinėje ekonomikoje naudojamų prevencinių priemonių pavyzdžiai: projektuoti buitinės ir skaitmeninės elektronikos gaminius taip, kad sumažėtų jų poveikis aplinkai, tai yra, įvesti skaitmeninius pasus apie kiekvieną gaminio tvarumą, įpareigoti gamintojus suteikti teisę vartotojams į elektronikos taisymą, ugdyti specialybes gebančias kurti ir valdyti technologines ir proceso inovacijas „uždarančias” žaliavų naudojimo grandinę.
Užimtumo tarnybos atstovas Aivaras Pranarauskas pristatė tarptautinį projektą „Intercept“, kurio tikslas sumažinti 25 – 30 metų jaunimo nedarbingumą Europoje apmokant ir įdarbinant juos tvarią praktiką taikančiose įmonėse, tuo pačiu, siekiant atsižvelgti į jaunų žmonių potencialą bei mokyti apie tvarų gyvenimo būdą kasdienybėje. Šis projektas įtraukia devynias organizacijas iš šešių valstybių. Pagal „Intercept“ projekto patirtį, keturi geriausi „minkštieji“ įgūdžiai žalioms darbo vietoms: problemų sprendimas, motyvacija, įgūdžiai valdyti ir prižiūrėti technologijas, bendravimas.